Ryto likimai

Susapnavo kartą Gandras,
Kad pasaulis nebeskrenda.
Atsikėlęs pažiūrėjo,
Kad per žiemą pastorėjo.

Bėgo Gandras tuoj pas Brahmą -
Mokysis jis pilvo šokio.
Skris į Indiją, pas Prathą,
Puls į glėbį seno lokio.

Gandro lovoj neberadus
Ankstų rytą sena Šarka
Ėmė Geniui mint Šaradas
Apie tariamą jo vaiką.

Gandro nėr, Genys šalia.
Šarkos gudrios - o lialia!
Šėtonėlis nematys
Ir Drambliukui neskys.