Šiaip.

Eilinė diena, tik lėkė greičiau -
Kalbu apie tą kai jį pamačiau.
Kelionė tada ypatinga nebuvo,
Bet žodžių man pirmą kartą netrūko.:)
Tie patys veidai, tik susiraukę labiau -
Keliui ilgėjant vis šnekėjom ilgiau:
Barakas, mokykla - truputį stebėjaus,
Pokalbio temos lėkė kaip vėjas.
Sužinoti jo vardą kadangi reikėjo,
Pusiaukelėj tarė: „Danielius“.
Kelionė smagi į pabaigą ėjo,
O pašnekėti vis dar norėjau.
Keistas dalykas kaip mano būdui -
Kitas seniai atsibodęs jau būtų.
Nesakau, kad patiko, man sunku patikt,
Bet numerį telefono norėjau pasiimt.
Išlipau aš, išlipo ir jis,
Vairuotojas trankiai uždaro duris.
Ieškojom ar banko, ar kažko panašaus,
Reikėjo pakviest eit išgerti alaus:).
Ir štai aš einu su juo kartu,
Tyliai juokiuosi, nes man nepakeliui.
Bet einu ir gerai - išsiviepus, laiminga -
Sustok akimirka žavinga...
Grįžus namo galvojau lig ryto
Kasman jame šitaip patiko,
Bet negalvojau pult jam rašyt,
Barake veiksmas neleidžia mąstyt.
Tad ir nemąsčiau ar bendrausim toliau,
Bet po kiek laiko parašiau.:)
Nežinau ar gerai taip buvo daryt,
Ėmiau vis daugiau rašyt...
Sms'ai kitokie, visi įdomūs savaip -
Kalba ėjo lengvai, be „kodėl? „, „kas? „ ir „kaip? „.
Tas ir patiko, o gal tai, kad lipo -
Požiūris, nuotaika dažniausiai sutiko.
Praėjo taip šventės, Kalėdos, Nauji,
Atėjo metas susitikt.:)

Kol važiavau, dar jaučiuos idealiai,
Prieinu prie durų - staiga dreba keliai.
Nesuprantu kodėl, taip niekad nebuvo -
Jis atidaro duris - burna man išdžiūvo: D
Stoviu ir žiūriu, nebežinau ką sakyt,
Norisi sugrįžt, vėl duris uždaryt.
Praėjo diena lyg minutė trumpa,
Grįžtu namo, su šypsena.
O po to viskas keitės, vis blaškė draugai,
Į viską ėmiau žiūrėti kitaip.
Tiesa sakant bijojau ir prarast, ir priprast,
Telefona norėjos užkast:).
Gal ir kitaip dabar būtų dabar,
Bet niekas nekaltas - pati kvaila.
Tikriausiai galvojau jis bus amžinai -
Protingas elgtųsi kitaip.
Kadangi šitam proto netrūko,
Kitu keliu pasuko.

Nors atrodė ir pochui, bet po savaitės ir dviejų,
Jo sms'ų trūkti pradėjo..
Bandžiau dar griebtis kaip skęstantis šiaudo,
Bet kas laikė paviršiui mano ranką paleido...
Kaip keista keltis buvo kas rytą,
Galvoti, kaip jis žadina sms'ais kitą.
Bet gyvenimas tęsias, būna juk visko
Nepaleisi iš naujo gyvenimo disko.
Lyg tyčia paerzint žinutė ateina:
„Aš tavęs nepamiršiu“ - primena dainą.
Toks jau gyvenimas - kas nors pakiša koją,
O laikas vis lekia ir nesustoja...: *