geras draugas

Buvo graži, saulėta rugsėjo diena. Aš susidėjau užuolaidas, gar kelis reikiamus daiktus ir išvažiavau į sodą. Atvažiavsi skubėja pakabinti namelyje užuolaidas ir pamačiau, kad prie mano namelio atskubėjo baltas, nedidelis, kudlotas šunelis. Kai baigiau kabinti užuolaidas, išėjau skinti ir rinkti obuolių. Kai rinkau obuolius žiūrėjau, kad baltasis mano draugas lyg bando išbėgti,, bet supratau, kad tai jo kažkokia apgalė, nes jis apsukęs ratą, vėl sugrįžta prie manęs. Daugiau nieko negalvojau, o sėdau ant dviračio ir patraukiau į namus. Pedalus myniau smarkokai, kol pastebėjau, kad atsikišo dviračio metalinis strypas. Aš sustojau pasitvarkyti dviračio ir vėl pamačiau šalia savęs naująjį draugą. Supratau, kad mane pavyti jis turėjo bėgti labai smarkiai. Toliau važiavau neskubėdama ir mačia, kad kudlis visą laiką bėga paskui mane. Kadangi namo neskubėjau, tai nulipau nuo dviračio ir patraukiau prie pės ventos. Dabar jau ėjome drauge. Nuėjome į poilsio aikštelę, kurioje stovėjo vienas lengvasis automobilis. Man buvo įdomu, kur automobilio sąvininkas. Aš pažiūrėjau į Ventos krantus. Pakrantėje nieko nebuvo. Dar kiek pastovėjau ir pamačiau plaukiančią valtelę, kurioje stovėjo jaunas žvejys. Daugiau aikštelėje neužsibuvau ir patraukiau namo. Šunelis vėl ėjo šalia manęs. -Balti, Balti, -daviau vardą savo naująjam draugui. Aš mąsčiau, kad negerai bus jeigu Baltis mane seks ligi namų. Aš neturėsiu kur palikti ir turėsiu jį laikyti prie namo. Kai šitaip pagalvojau, tai vėl smarkiau ėmiau minti dviračio pedalus. Tačiau neiškenčiau neatsiskusi atgal ir todėl vėl pamačiau atskuodžiantį kudlių.. Taip mes drauge privažiavome pagrindinį kelią, kuriuo važiavo įvairios ir didelės, ir mažos mašinos. Aš toliau važiavau dviračiu ir mačiau, kad kudlius paskui mane jau nebegali sekti, nes jis blaškosi tarp mašinų. Aš nesustodama važiavau ir stengiausi nieko blogo negalvoti apie šuniuką. Aš, tiesiog, galvojau, kad jis sėkmingai sugrįžo pas savo buvusį šeimininką į savo namus, į savo kiemą.