štai dabar
žemės pakrašty
ar aš tau arčiau
vanduo ir akmenys čia
susitinka išlenkta linija
matoma kiekvienam žemėlapy
kai jūra grįžta, - sako, apie devintą
mes niekada to nesugebam pastebėti
taigi mums visada atoslūgis
taigi mes visada vaikštom dugnu
koks stebėtinai kietas smėlis
o pėdos visada trokšta pasitikėti
ir po dienos mes taip visada nusialinam
kad tik kartais man būna baisu namelyje
ir guliu laukdama, kad prašvistų
kartais kai pagalvoju apie tave
man atrodo, kad viskas seniai užsibaigė
ir vasara dar tik ateina
retkarčiais, kai pagalvoju apie tave
man atrodo, kad aš ilgiuosi
savo šalies