Mano sesutė nežino dar
Kad pasaulis yra pasmerktas žemėlapiui.
O žemėlapis - amžinai alkana, didelė lėkštė.
Tai žurnalas valstybių sukarpytų. Kartais nemadingų.
Kad viskas staiga atrodo šviesu, kai išeini iš kino.
Kad nėra mirties dėl priežasties
kad mirtis yra tik natūrai.
kad norint žvelgt į dangų reikia jį
Nunešt prieš tai cenzūrai.
kad meilė yra meilė. O meilė - tai sodas.
Kad reikia vengti rudens tam sode.
Kad nepavyks išvengt rudens tam sode.
Kad gyvenimas jau baigtas, nors dar tik prasideda.
Kad Izolda yra sena. Kenčia reumatizmą.
Kad istorija - tai didelė šiukšlių dėžė,
Skirta datoms pradingti ir vaikučiams gąsdint.
Kad kai naktis akimirkai aptemdo mums akis
Tai bunda paukščiai mumyse su šūkiu :Žemė! Žemė!
Ir tuomet atrandame naują žemyną: žmogus,
Kuris mums šiltu delnu migdo akių vokus.
Bet mano sesutė jau žino,
Kad Alė turi lėlę.
bandytas versti lenkų poetės Ewos Lipskos eilėraštis tapo interpretacija. Tikslus teišliko pavadinimas.