Vertikaliai ilgėjančios dienos - aukštėja dangus.
Po kojomis įšalas smenga - vėl norisi stovėti ant žemės.
Šiek tiek šviesos, šiek tiek skausmo ir prisimerkus jau galima džiaugtis,
Kad viduje dar kažkas kažką
Peri.
Iš po šiltų plunksnų pro tvankų susitaikymą ar tingulį
Dar įmanoma pereiti iš 'tuoj' į 'dabar'.