Virš mūrinių apvadų

Mano nuogos kojos tyliai šoka
priekurčiai kaimynai
paskolina dūmą
mano mažieji draugai
kieme po balkonais
užkasė kurmį kadais.

Aš šoku
niekas taip nemoka
nei tos ponios
kur putpelių kiaušiniams
duoda vardus
nei ponai.

Balom per miglą
mūrais per asfaltą
aš mindau savo dievų dovanas
jei kas užsimanytų
vytintos stintos -
mielai pavaišinsiu
arba baigsiu verkti

dėl kurmio,
dėl Dievo.