Į Verkių rūmus nuriedėjau pavasario ieškoti
ir kabarojaus, ropinėjau - neleidau sau sustoti.
Ir skriedama nuo kalno žibučių užtikau,
nuskyniau sau žiedelių pora ir su pavasariu namo grįžau.
Sugrįžus pamerkiau, į voką kišt bandžiau.
Deja, nesisekė, bet aš gudri ir sumąsčiau:
Įamžinsiu pavasarį ir tuoj atsiųsiu tau,
juk džiaugtis su draugais visad yra linksmiau!


_Drugeliūkštis_








