Siela šokiuose

Fortepijonui skambinant Šopeną
girdžiu už lango virpesius alyvų
šiandien po vieną ėjome
rytoj po vieną mirsime.
Palangės jau prisirpo nuo atokaitos
o mano siela šiandien šokiuose
atsižadu gyvent tarp stiklo
tarp bebaimių kačių gremžiamo paminklo.

Kiekvieną kart prie gatvės kur atvykstama
kreidelėm piešiu plytoje „už tai nepykstama“
manosios stalo lempos apšviesta
kasdien po langu gieda ta pati katė melsva.