Kodėl man byra ašaros, kai saulė teka,
Gal tai rasos lašai ant skruosto paberti, -
Gal sunkiai sekasi surasti taką,
Ar ryto žodžiai nieko neverti...
Raina bitutė maudosi žiedyne,
Žali žiogeliai groja ant kelmų,
Lakštingala sučiulba ąžuolyne,
O aš be žodžių vis einu, einu...
Vis ieškau to vienintelio takelio,
Kuriuo jaunystė nuskubėjo tekina, -
To šviežio vėjo gūsio, balzgano drugelio,
Vis ieškau, kol nesibaigė diena.
Nenoriu naktyje viena klajoti,
Sugrįžk, jaunyste, pievų takeliu,
Ar bent sustoki, leiski pasvajoti, -
Nes aš sugauti tavęs negaliu...
2012-12-26 16:16
Labai priimtinas kūrinys persikelsiu
2011-06-15 13:38
banalu iki begalybės.
2011-04-30 09:49
man patiko.
2011-04-08 19:23
...alyvom sužydėėėk. Tavęęęęs aš ilgiuooosi...
2011-04-07 18:32
Jausmingas, nuoširdus.Jūs talentinga.
2011-04-05 09:54
Tai , matyt, Jūsų pavydas kalba už Jus. Sėkmės kritikuojant
2011-04-05 09:37
sakyčiau tampa norma verkti eilėraščiuose. neverks gi skaitytojas kartu. imkitės efektyvesnių priemonių
2011-04-05 09:21
Ką reiškia / kiek galiu kartoti/ o kas man uždraus rašyti liūdnas eiles,niekas, taip ,kad ir komentaras nevietoj.
2011-04-05 08:30
Kiek galiu visiems kartoti?
Jūs norite imti, o ne duoti. Kalbu apie Meilę. Užtai ir nelaimingi/gos.
2011-04-04 23:12
eiliuojama laisvai. jausmingai. linkiu neliūdėti, nes dar
„nesibaigė diena“, o „pasvajoti“ – kas ten neleidžia?