Sudužusi imitacijos kopija

Vakaro lietus daužosi visas į stiklą
Lyg pamišęs savo tikslą
Žibintai šviečia lyg per prievartą
Lietus išlieja savo sielvartą

Lietus gerai kol nesidaužo man į veidą
Staugdamas piktą gaidą
Ir tu pasakai - nėra nieko blogo kol tu neverki
Ir vėl tu su savim žaidi

Pasižiūriu į dangų, mano traukinys puškuoja tolyn
Ir mintys keliauja gilyn, ir noras rūkyti artyn
Durnasis įprotis stipresnis už plaučius nemegstančius irti
Juk Gyvenimas toks ilgas kol dar nemirsti (?)

Traukinys stoja
Stotelė ar mano?
Kad nebūtų gaila
Svajonės savo.