Kelionė

Viskas prasidėjo atrodytu nekaltai, paprastas susitikimas su senai matytu broliu... Siūlimas pasivažinėti po miestą nieko blogo nepranašavo. Tiesiog jaunatviškas pasilakstymas.
Truputis alkoholio vakaro pradžiai.

Susirinko visi. Mašina pilna kompanijos pajuda iš lėto. Mums priklauso šis vakaras. Lėtai riedant šviesoforų apšviestomis gatvėmis pamatai daugiau nei norėtus...

Naktinis miestas dar niekada taip neviliojo savo žavesiu. Jis su savimi nusitempė mus visus.

Sustojus ramioje aikštelėje ratu keliauja taikos pypkė.
Šios kelionės ilgai neužmiršiu.
Muzika kaip niekada į save traukė. Lengvi juokai, šnekos, alus...
Brolis atsisukęs paklausia ar norisi nuveikti daugiau? Aš mielu noru sutinku ir mašina pasuka link parko pusės. Štai ir ateina antras ratas. Patraukus darosi nelabai aišku ką aš, po velnių, rūkau.

Štai ir viena paskutinių stotelių. Muzika kalanti iš nugaros tiesiog pritraukia prie savęs. Vairuotojas išlipa ir nueina link pamiškės. Man nelabai aišku kas vyksta. Pasaulis palieka tarsi žiūrint pro kameros objektyvą, kurio gale įtaisytas didžiulis lęšis. Matau kaip vairuotojas susitinka su pora panelių, matau kaip jis sumoka pinigus ir siluetai pradeda darkytis. Nejau viskas vyksta iš tiesų? Aš nenoriu to matyti, tačiau kaip ir filme, esu priverstas viską žiūrėti. Vaizdai pereina į fantastinius išgyvenimus, dingsta laiko nuovoka.

Akys prašviesėja, kada durys atsidaro ir šalia manęs prisėda panelė. Draugai dingsta iš mašinos. Jos akys man buvo tokios didelės ir hipnotizuojančios. Ši būtybė mane sudomina. Tik aš dar nesuprantu kas vyksta. Ji pradeda mane glostyti. Aš vėl pasineriu į ekstazę.

Sėdžiu ir rūkau. Kas dabar įvyko? Ši būtybė dar šalia manęs. Padėkoju ir išlipu susirasti brolį. Štai ir kompanijos puslankis. Ten stovi visi. Aš lakstau kosmose. Kažkas paklausė ar baigiau. Neišgirdus atsakymo kita panelė su draugu įlipa į tą patį transportą. Dieve, žvaigždės dar niekada nebuvo tokios ryškios, dangus toks oranžinis, o jausmai tokie chaotiški. Stoviu ir rūkau.

Tik dabar supratau kas yra teleportacija. Skrydis į ateitį. Atsiminimai grįžta. Dabar suprantu, kad paskutinis ratas mane „išdūrė“. Juk tai buvo tai ko nebuvau mėginęs. Kažkas kito... Nepaprasto...
Sutinku brolio žvilgsnį. Viską supratau. Padėkoju jam už šį vakarą...

Vėl „prabundu“ mašinoje. Sėdžiu ir šneku. Sustojame degalinėje. Vairuotojui sumetam dešimt litų. Išlipu iš mašinos ir nueinu į parduotuvę. Ten pasitinka spengianti tyla. Tylą po truputi naikina garsėjanti mono melodija. Viskas kaip iš žiauraus filmo. Pasiimu keletą batonėlių ir alaus. Pardavėja atsisukusi nusišypso man. Jos šypsnis iškreiptas iki ausų. Išstenėjus kažką panašaus į „sėkmingo vakaro“ kuo greičiau nykstu iš ten.

Alus baigiasi, išvežiojami vakaro svečiai... Su broliu išlipame prie namų. Einu gerai išsivemti. Šis šnekasi telefonu. Nuogirdos apie svarbius reikalus pasiekia mano ausis, tačiau, neužsifiksavusios dingsta kažkur atrajojimo rituale.

Lipu laiptais aukštyn... Atrodo, kad jie nesibaigs. Brolis šypsosi. Akys blizga raudonai. Dabar suprantu kodėl jis dingdavo savo kelionėse su draugais... Tyliai nusimovę batus šalia durų įslenkame kambarin. Dabar viskas aišku... Pažinau nepaprastą naktį...

Ryte pažadina žadintuvas. Darbas, rutina... Ar aš visą tai susapnavau?


Gyvenimas radikaliai keičiasi. Kaip ir žmonės. Kartais mums atskleidžiamos tokios detalės, apie kurias net nesusimąstome. O juk verta visą tai pergyventi... Įvykiai ir žmonės IŠGALVOTI.