Užsisakyk mane prie tų salotų,
kaip duoną - kalorijas kurių tau tikrai nereikia,
užsisakyk mane, kaip pramogą,
akimirką pasišvaistymo,
kai nežinai kodėl ir kam, bet vistiek už tai sumoki.
Aš tas nereikalingas cukraus gabalėlis,
kurio nepasigestum,
jei nežiūrėčiau į tave iš po porceliano,
nesu - esu,
tirpstu kas kart daugiau pakendama,
ryte ant lūpų kartumą palikdama.
Atsikvėpk, juk man nepasiguosi,
su manim nebent prabėgsi pasroviui upe,
jūroje, pirma banga užtrokši, nesu - esu,
amžinai tavo, beprasmė pramoga.