Rašyk
Eilės (78156)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Akimis išlinguojame lietų
Pasistiebusį juoko alyvoj
Atbuli į bespalvį režimą
Patepti apsnigtoj tobulybėj

Liežuviu užkutename klausimus
Alkis glosto ištrūkstantį rytą
Nugarom į save apsiniaukę
Kuriam svetimo kraujo valstybę

Rankos įsupa auksą, uždaro
Ant bevardžio sušilusio tako
Tegul lengviną sąmonę lietūs
Tegul kojos balas nusiraško - - -

Vėjo gūsis pralinksmina pėdsaką
O širdy susilieja berlynai
Įsūpuotas laisvėjantis nuometas
Bunda sienom ir maldos nedyla - - -
2011-04-03 16:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-03 22:29
tictac_it
Nagi galima buvo ir tobuliau surimuoti (arba visai nerimuoti :)) ir žmogus .... dėl pritemptumo gan teisingai, manau, išsireiškė - nors kai kurios prasmės visai nieko ir kaip pažaidimas, kaip šiek tiek "žalias" dar kūrinukas - priimtina ... - 3
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-03 19:43
palik
na žinokite, reikia labai jau stipriai įsijungti vaizduotę, kad įtikėtum metaforom. kurios labai jau mandros, ir kai kur šviečiasi kad pritemptos, parinkti tokie žodyčiai, kurie tarsi gelbėja rimui (bet kažkaip..neskanūs....). įdomu tik, ar atleidus eilėraštį nuo rimų,leidus jam laisvai tekėti, jis turėtų kažkokią vertę, ar tik rimais jam suteikiama kažkokia išliekamoji vertė? retorinis klausimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą