Akimis išlinguojame lietų
Pasistiebusį juoko alyvoj
Atbuli į bespalvį režimą
Patepti apsnigtoj tobulybėj
Liežuviu užkutename klausimus
Alkis glosto ištrūkstantį rytą
Nugarom į save apsiniaukę
Kuriam svetimo kraujo valstybę
Rankos įsupa auksą, uždaro
Ant bevardžio sušilusio tako
Tegul lengviną sąmonę lietūs
Tegul kojos balas nusiraško - - -
Vėjo gūsis pralinksmina pėdsaką
O širdy susilieja berlynai
Įsūpuotas laisvėjantis nuometas
Bunda sienom ir maldos nedyla - - -