Apie mirtį

Bandei kada nors užuosti mirtį..?
Koks skonis jos, kai dvelkia ji iš praeities..?
Ar bandei kada nors visa tai patirti,
Kai nejauti laiko, nei meilės, vilties..?

Prigludusi prie šaltos žemės pajusk jos vėsą,
Išgirsk, kaip ji bando tave pakviesti...
Nereikia proto..žmogaus minčių, jausmų...nereikia nieko,
Reikia savęs...vidinio skausmo...laiko tekmės
Pajusti visumą..pajusti laiką..
Tereikia gyvenimo veidą paliesti...
Šaltom rankom perbraukti jo kūną..tik paskutinį kartą
Įžvelgti, pajusti mirties akyse..tik trokčti gelmės..

Pasiėmus adatą išbesti sau akis ir pravirkti kraujo ašarom..
Negirdėti ką žmogus tau mirštantis sudejuos..
Numoti ranka, o gal ir pamiršti amžiams,
Kad atminimai žmonių veidų man paskutinį kartą išgaruos..

Nusišluostyk akis...nebeverk...
Tu žmogus... tu kvailys...
Ir gėda tau turėtu būti gyventi šiame pasaulyje  nejaučiant mirties..

Įkvėpk giliai...Ką jauti?...

Aplinkui skausmas..
Stiklai amžiams man giliai įsmigo atminty..
Gyvenimo, kurio aš prarandu....
Gyvenimo, kurio aš neturėjau, bet kenčiau...