Šokis

Šokis… Subtilus ir toks švelnus…
Nusileidžiu tau į glėbį kaip lietus.
Vos pajutęs tą prisilietimą supranti,
Kad perbėgo kūną šiurpuliukai nekalti.

Ir niekšeliai nuo tavęs vis neatstoja,
Vos tik pajunti šnopavimą betarpį – jie bėgioja.
Įsikimba tau į nugarą ar koją,
Ir akimirkas žavi trumpam sustoja.

Šokis… Šiurpuliukai… Ir nata…
Visuma žavi kaip visata…
Šokis  lietuje… ir tu…
Niekad neišblės, kaip  virpuliu dalinomes kartu…

Karštos lūpos ir gaivus lietus…
Vakaro išmargintas dangus…
Tolumoj suskambusi nata…
Tik deja, nežinanti ko nori mūs karta…

Šokis, likęs atminty…
Tu dabar toli toli….
Šiurpuliukas lekia, kai tave menu.
Uždarysiu jį širdy, lai bus ramu!