***

Tik viena diena ir tas pats abejingumas.
Gal ji paskutinė? Bet ar ne visvien, juk viskas bėga, lieka tiktai dūmas…
Nuaidi prašymas, toksai saldus ir toks mažytis…
Ir nesinori visiškai šiandien šitam kampe varžytis…

Bet gaivutėlis vakaras jau naktį issišiepęs pasitinka…
Žinau, buty šioj dar ne to nutinka.
Sujuda smegenyse ratukas,
Nusispjauni tyliai ir vėl taip viskas sukas…

Ir jau jaučiu, kaip oru šliaužia tavo lūpos.
Nenoriu jų – sakykit, kur trintukas?
Ištrinsiu viską – kampą šį, tave
Ir mėgausiuos paskendusi žaviam laike.

Gal gervės klyksmą pasigausiu,
Gal vakarą tuoj prie širdies priglausiu.
Ramunių pievon tyliai nusileisiu
Ir vakaro ramumo niekur nepaleisiu.

Diena spalvinga buvo… Gal ir paskutinė…
Ir išgaravo kaip pilna vandens stiklinė…
Nenoriu nieko, nei tavęs nei kas aplinkui sklando.
Pasėkit tylą laukuose ir pasinersiu ten be jokio gando…