kai mažo žmogaus
imbeciliškos akys
sutiks mano žvilgsnį ir
žodis pasaulį išvys -
skausmo banga nuvilnys;
smėlis ir dulkės tarsi vualis
žvaigždę paslėps, o
vandenys žuvį plukdys,
žolę gaivins,
žemei gėles dovanos.
nes mažo žmogaus
imbeciliškos akys žavesiui
neabejingos