Oi, rūta, rūtele, darželio gėle,
Oi, motinėlei širdelę gėlė...
Iš rūtų žaliųjų vainiką pynė,
Drobeles krovė į kraičio skrynią,
Rūtų šakelėm nuometą puošė,
Jauną dukrelę išleisti ruošė.
Oi, rūta, rūtele, darželio žole,
Dainas dainavo mūsų senoliai.
Kvepėjo džiovintos rūtelių šakos,
Sklaidėsi gryčioj arbatos kvapas.
Gydei, žalioji, ir sielą ir kūną-
Stebuklų ir burtų visokių būta.
Ir eilės, ir pasakos rūtą minėjo-
Kaip žilą oželį bobutė turėjo.
Įšoko oželis į rūtų darželį-
Bobutė supyko ir barė oželį...
Oi, rūta, rūtele, darželio gėle,
Oi, rūta, rūtele, darželio žole...
liaudies kūrybą įpynus gal reikėjo šriftais pažaisti?
dabar sunkoka atskirti autorės tekstą, nelengva vertinti
o dabar prie dažnučių priskirti lyg ir nesinori ;-)
šiaaaaip taaaiii... prisirankiota liaudiškų motyvų, į pabaigą nusivažiuota, - juk rašėte apie nuotakas, o paskui jau apie bobutes ir ožiukus. nu negerai taip. pradžia kažką žadėjo. truputį. man visai patinka liaudiški motyvai, bet šitas mixas - nelabai.