Mūzos dovanos

Rankas ištiesi –
Valdžią atiduosiu
Kaip krikštolo tyriausio
Rutulį
Nešiok jį atsargiai
Ir puoselėk – tai aš
Nesudaužyk
Žinok kad teisės neturi suklupti.

O kad jau mane turi
Puikuokis
Sėdėdamas oriai
Su žvaigždėmis prie stalo
Ar šaunumu
Viliodamas gražuolę
Kalbėk – kol klausosi visi
Tik tavo valios.

Jeigu teisingai elgsies –
Aš nepyksiu
O jei nutolsi nuo tiesos
Dėl nežinojimo
Išgirsi pats
Kaip nurengtas išgirsta rykštę
Sielosiesi kai pavadins godžiu
Ar meistru pikto žodžio.

Dažnai ir aš
Įkvėpimu suklysiu
Nes iškvepiant
Juk į tave aš būnu panaši
Ir netgi jei
Klaidų nepadarysiu
Tą polinkį laikys
Garbė geležimi.

Ir tik gerumas tau
Bus neįveikiamas
Jei kilnumu
Daug ko išmokytą 
Vis viena pyktis užvaldys
Tave - o mano vaike!
Be juoko pasakysiu
- Jis gailisi, kad tapo blogas.