Sizifiškas vargas

Sizifo kalno papėdėje
upės prakaito lašų
teka ir teka
link mano neravėtu daržų.

Piktžolės, žolės, kurias
reikia išrauti
kyla i dangų,
o jame kaitri saulė.

Lietaus ketvirta diena dar nėra.
Nenuprausia jo giedro veido žolės rasa.

Jis pluša ir aria
kaip juodas vergas, kaip neregys.
Mano, kad mano neravėtą daržą atgaivins.

Bet man tik juokas
iš jo Sizifiškų vargų.
Man tik eiti noris, švilpaut ir
nematyt tu žolių.