Buliuko svajonė

Viena kartą didelėje sodyboje gimė mažas jautukas. Jam tėvai davė vardą Buliukas. Jis buvo toks protingas ir toks svajotojas, kad turėjo svajonę užaugęs tapti kaip arklys, kuriuo jodinėja žmones. Buliukas  vaikščiodavo pievutėje, įsivaizduodamas,  kad yra arkliukas. Jis buvo toks pašėlęs, kad lakstydavo pasispardydamas galinėmis kojomis. Jį pastoviai stebėdavo ūkininkas Martynas. Nuo tokių šokinėjimų jautuko varpelis taip skambėdavo, kad buvo girdėti visam ūkyje. Visi gyvūnėliai juokėsi, kad Buliui nepavyks tapti panašiu į arklį ir jodinėti žmones. Pasak jų, Buliukas turi per stiprias užpakalines kojas. Buliukas nesiklausydavo, ką šneka gyvuliukai, jis vis mokindavosi jodinėti. vieną dieną pas ūkininką Martyna atvažiavo draugai. Jie išgirdo varpelio skambesį ir stiprius pasispardymus. Jie pagyrė Buliuką ir pasakė Martynui, kad šis gali tapti geru žmonių jodinėtoju ir dalyvauti jautukų varžybose. Pasak jų, jautukas turi stiprias užpakalines kojas. Ūkininkas nusprendė pabandyti laimę ir išnuomoti Buliuką varžybom. Taip jautukas tapo pirmos vietos nugalėtojas ir tapo geriausiu Bulio vardo laimėtojimu. Jis įgyvendino savo svajonę. Gyvuliukai labai gerbė jį ir daugiau nebesijuokė. Taip Buliukas tapo žmoniu jodinėtojas.