Pūga

Alsuojam sunkiais žingsniais,
Kaktas sniego sienon atrėmę,
Vis pirmyn, pirmyn.
Tavo karšti delnai atvėso,
Sugrubo iš lūpų byrantys žodžiai,
Dar pakentėk, pakentėk.
Žvangina vėjas varveklių grandinėm,
Vis taikydamas šiurkščiu liežuviu,
Lyžtelėti ir taip perštinčius žandus,
Dar pakentėk, pakentėk.
Mes baltam popieriaus lape,
Du juodi rašalo lašai,
Pūgos sukurti miražai.
Laikau tavo ranką ir
Jaučiu kaip suklumpi.
Prigulkim, pasidalinkim šiluma,
Kurios mums taip mažai beliko.
Apsivynioju aplink tave,
Įsilydau tarp tavo kūno linkių,
Užmiegam.
Nebepareisim.
Nors ligi namų nedaug mums buvo likę.