MvienasVėl žaižaruoja šviesos tolimų krantų
Ir tavo balsas pliaupiant lietui,
Prie vartų nemigos tamsių naktų -
Aš negaliu surasti laimei vietos.
Ir nebėra jau atsiprašymų jokių,
Ne tu diktuoji laiško tekstą.
Čia viskas veržias iš ugnikalnio žaibu -
Paliekant juoda, gilia žaizdą...
Išryto aušta balinta kava,
Gyvenimas už lango panašus į baigtą,
Romano likusio neperskaityto kažkada -
Ir akys žvelgiančios į laiko ratą...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2011-03-29 22:47
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-31 15:48
Ir nebėra jau atsiprašymų jokių,
Ne tu diktuoji laiško tekstą. - nuostabi vieta, ypač antroji eilutė. Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-30 13:17
„išryto“ – tokia klaida gadina apetitą. pavadinimas per ambicingas.
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-30 12:45
Ilgesingas, gražus , nuoširdus... nelabai suvokiu, kodėl šioje svetainėje už lyriškumą, nuoširdumą vertina tik kuolais.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |