Skamkbėtų ateitim

Mes galim kalbėti, mes galim tylėti,
Kol turim namus,
Eidami neskubėti, batukais kaukšėti,
Kol kelias švarus.

Laikytis už rankų, nebijant patrankų,
Klausytis giesmės,
Mes galim stovėti, per amžius budėti
Nenustoję prasmės--

Pajusti tą dvasią, kai laukė ir laukė,
Nežinant, kas bus,
Kartoti -„stiprybės! Mūsų vaikams
čia jau bus dangus“ -

Kažkaip neišeina, pasikeitė dainos,
Užaugom, ieškodami savo šalies..
Aš tiktai noriu, kad čia, kur gyvenam,
Kiekvienas įdėtų dalelę širdies.

Žinau, laikas bėga, palikdamas pėdas,
Keisdamas veidus, žodžius,
Bet taip jau sudėta: ateiti - išeiti,
Praleidžiant į priekį kitus.

Aš noriu, kad būtų čia gera, taip gera,
kad būtų ramu,
Kad žodis Tėvynė nebūtų nuvalkiotas, miręs,
Kad liktų brangus.



Išgirsti, klausyti, pabūt, pasakyti,
Pajusti, pamilt
Kiekvieną kaip vieną priglaust iki dugno
nebijant ištirpt.

Aš noriu, kad trispalvė vestų pirmyn,
duotų pradžią ir pabaigą mūsų mintim.
Kad tavo ir mano balsai
tiktai čia susitikę
              skambėtų ateitim.