Kreiseris „Salvadoras Dali“ -1

Šturmanas Geležėlė paprašė komisaro Pasagėlės atvesti sulaikytą rezidentą Richardą. Slaptieji agentai „Kurmiukai‘‘ jį gerai papurtė, apdorojo, nuginklavo, perrengė ir atvedė į pasitarimą. Bus stebimas kaip įvykių liūdininkas, o gal būt ir vienas vykdytojų. Parašiutininko Rapolo pateikta informacija buvo paruošta viešai paskelbti visam pasauliui. Kapitonas Edmundas Dantesas spustelėjo klavišą, nusiuntė klausimą ir per Skaifą davė nurodymą artileristui Obeliksui: -Artileriste Obeiksai, iš didžiosios patrankos, -Ugnis. Nuaidėjo kurtinanti salvė ir plačiais žiedais bangos išsisklaidė erdvėje už pušynėlio, tolyn už horizonto. Po kelių akimirku dideliame ekrane pasirodė šiurpūs  1940 metų ankstyvo pavasario vaisdai iš Katinės miškų, netoli Smolensko. Tai tik Anžiejaus Vaidos  priminimas pasauliu, kas įvyko prieš 70 metų. Štai dabar rodomi vaizdai iš įvykio vietos po 70 metų. Minia stovi panarinusi galvas ir gedi. Štai stovi du ofecialūs asmenys iš skirtingų stovyklų. Vienas atstovauja aukų sparną kitas budelių sparnui. Įtampa didžiulė, bet štai, jie paduoda vienas kitam rankas. Pirmasis, raudonųjų rikis yra Petrapilio chirurgas Vovikas, paploja ranka per petį  kitam baltųjų rikiui Susikui ir pasako: -Pamirškim Susikai, tai buvo senai ir netiesa. Tai buvo Adolfo provokacija. Šis linkčioja galva: -Gerai, sutinku, bet kaip bus po savaitės, kai apsilankys pirmasis Polonijos asmuo? Jis yra paruošęs paskelbti svarbu pranešimą pasauliui iš čia, iš tos pačios vietos kur mes stovim, jis tai padarys, aš tai žinau. Pasaulis juo patikės labiau nei mums, chirurge. Ką daryti? Ramiai premjere Susikai, ramiai. Jis to nepadarys, mes neleisim jam to padaryti, patikėk, palindo Susikui po pažasim ir rodo rankom, tyliai šnabždėdamas, -/My spustim jevo na barana/, nuleisim jį ant akėčių. Premjeras Susikas, tik linkčioja galvą: -Gerai, gerai, sutinku. Paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskirstė, vienas į rytus kitas į vakarus. Visą tai užfiksavo slaptasis agentas „kurmiukas“ Rapolas. Po kelėtos dienų Rapolas, jau vyks tuo pačiu maršrutu, bet jau su kita delegacija, pačiu aukščiausiu lygiu. Skrenda visas Polonijos elitas, 96 aukščiausio lygio pareigūnai, su Ekselencijų pora priešakyje. Slaptasis agentas Rapolas viską fiksuoja, viską. Štai, brolis dvynis su dukrele nebeskrnda, persigalvojo likti ir pasirūpinti sena motinėle. Širdis kažką nujaučia, nujaučia, kad kartu būti nevalia. Kažkokia paslaptinga dvasia sufleruoja: “Karas nesibaigė, karas tęsiasi ir ji mes privalome laimėti, privalome pranešti pasauliui apie tai kas buvo norima nuslėpti visus ilgus 70 metų. Tylėti nebegalima, kitaip bus daromi pasaulyje kiti baisus nusikaltimai. Kaltininkų palikonis privalome priremti prie sienos, nes jie gyvena mutuodami, prisidenge kitais pavadinimais, o tikslas tas pats, valdyti pasaulį. Mus įkvėpė protėvių Kunigaikščių Gedimino, Algirdo ir Kęstučio dvasia, karalių Jogailos, Vytauto vienybė prieš 600 metų Žalgirio /Griunvaldo/ mūšio dvasia. Mus laimina Dievas, Popežiaus Jono-Pauliaus II dvasia. Mes Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ainiai pratęsim Žalgirio/Griunvaldo/ mūšio patyrimą ir mes 96 karžygiai kausimės, jei reikės ir žūsimę vardan tiesos, kad pasaulis  XXI amžiuje suprastų, kad jį galime sukurti geresni tik miliedami vieni kitus, gerbdami vieni kitus visame pasulyje. Tik Meilėje surasim vieni kitus. Tik taip galėsim išgelbėti pasaulį, bet, kad tai atsitiktų turi būti atskleistos visos paslaptys, negali būti jokių paslapčių, kurios nuodyja žmonyją ir jų bendravimą visame pasaulyje. Lėktuvas įsibegėjo, pakilo ir išnyko toli rytuose, į patekančią Saulę.