Antra savaitė.
Sučirškė šaunusis žadintuvas. Ulė atžagaria ranka jį nuvertė ir nuspyręs užklotą, bei šauniu kumščio smūgiu apdovanojęs pagalvę pakilo iš lovos. Namie buvo šalta, vyro keiksmažodžių tirada pasibaigė žodžiais „nu ir šalta“, puikiai apibūdinančiais esamą situaciją. Jis spustelėjo šviesos jungiklį. Šviesa užsidegė ir po varganų dešimties sekundžių plykstelėjusi užgeso. Ulė nesididžiuodamas išstaugė dar keletą dešimčių keiksmažodžių, kurie nepadarytų gėdos net pačiam bjauriausiam zekui. Aklomis apsiprausęs, iš skalbinių krepšio išsitraukė švaresnius drabužius, iš po kedės kojines, įsispyrė į aptrintas lakierkas ir trenkęs lauko durimis pasileido laiptinės pakopomis. Kaip visada, apačioje, pasimaišė kaimynka, išvedusi lauk savo bobiką. Ulė pabandė prasmukti nepastebėtas, tačiau per skubėjimą užkliuvo už bobiko ir šį paspyrė. Bobikas gailiai sucypė, Ulė nusikeikė, o kaimynė aiktelėjo. Vyras sau po nosimi burbtelėjo „atsiprašau“ ir nulėkė link golfyčio. Golfas nenoriai užsikūrė ir Ulė išsitraukęs cigaretę sunkiai atsiduso. „Gera dienos pradžia“, pamanė jis kratydamas pelenus maždaug pro langą. Kamščiai vyriškio nuotaikos nė kiek nepraskaidrino. Tos pačios penkiolika minučių, gadinančios gyvenimą, tie patys viršininko priekaištai ir tie patys šlykštūs kolegos, su savo smirdančiomis burnomis. Aštuonios valandos kančios, kurias Ulė pravirė savo pykčio sultyse. Jis jautėsi kaip žiurkėnas, kasdieną sukdamas tą patį ratą, savo šūdiname narvelyje. Tiesa žiurkėnai daug paprasčiau suvokia savo būti, nei vidutinio amžiaus vyriškis. Vienišas vyriškis, kurio buitis ir būtis jį erzina iki pat kaulų smegenų. Ulė pabaigė darbo dieną. Rūkydamas ir braukdamas kojomis asfaltą patraukė link mašinos. Jo „šaunusis“ kolega savo automobilį buvo pastatęs taip arti, kad Ulei teko atlikti neblogą gimnastikos triuką, kol įsiropštė į savąjį. Ulė mėgdavo darbą baigti pirmas ir šis sykis nebuvo išimtis. Jis užkūręs bolidą patraukė namų link, prieš tai žvilgtelėjęs į nuleistą kolegos automobilio padangą ir raktu nubrauktą šoną. Tai buvo vienintelis dalykas tą dieną jam išspaudęs skurdžią šypseną.
Namai. Žuvies piršteliai su batonu. Alus. Vonia. Televizorius. Nemiga.