Guminė

Nusikosėjau
purvu,
sklidusiu iš
Tavo
lūpų...

nebijok,
nepaspringau,
tai man
perdaug
didžiulė prabanga...

vien karstas-
ąžuolinis,
kuris 
vėliau supūtų,
nebent
išgelbėtų ji
alkano
duobkasio ranka...

uždarytų,
užkonservuotų
jis mane
kaip lėlę,
guminę,
po stiklų,
tik tam,
kad pažiūrėt galėtų...

Sudžiūsiu
aš,bet
visdar graži liksiu...
guminem kojom,
rankom
lūpom
ir širdim viniline...