Kristaus kūnas amen Kristaus kūnas amen
Ant liežuvio baltas apskritimas
Miltai ir vanduo iš žemės žemės žemės
Gal čia netyčia protėvių grūdo n-tasis grūdas
Tirpsta many gal čia protėvių dulkės išaugo į javą
Protėvių ilgaplaukių oi ratūto lylio ratilėlio lylio
Kristaus kūnas amen kristaus kūnas amen
Puikūs žodžiai penktadienio vakarui
Kad ironiškai prisimerktum ir šypteltum
Kaip prisimerkia ir šypsos vairuotojai
Autostradų begalinėj progresijoj
Akinami balto apskritimo
Vakar kaip tik išlaikiau teises
Regitroj regitroj regitroj
Kodėl man nedavė miltų ir vandens
Nepasakė Oi Ratūto Lylio Ratilėlio Lylio
Tik prisimerkę skaudžiai šypsojos
Ir ėmė pluoštą į saują
Banguoja linų laukas
Virš jo - apskritimas
Plieskia į Žemės rutulį
Amen.
Ne kyšis čia buvo, o šiaip, kad daug mokėt reikia, babkių sukiši belenkiek, kol išsilaikai. Nes kiek man patirt teko, tai ir instruktoriai normalūs. Dauguma.
Ot ir nereiškia "Tikiu". ãmen [hebr. teisingai, iš tikrųjų]: 1. judėjų ir krikščionių maldos, pamokslo baigimo žodis; 2*. galas, pabaiga, baigta. Dar radau: Žodis „amen" reiškia, kad tai, kas pasakyta, turi išsipildyti, nes Dievas išklauso mano maldą daug tikriau, negu aš širdyje jaučiu ir iš jo tikiuosi. Bet anyway, aš tikiu.