Byra akmenuotų dienų virtinė
pasiliko, nuslinko į praeitį.
Nepasiektas dangus - akmenim
nuriedėjo sunkūs debesys pilkumos.
Amžinąja kelione susietas einu,
vis einu tuoj pačioj vietoj...
Vėjai visi keturi blaškos po kojom,
stumia ir vėl sugrąžina atgal.
Sukasi skiautės gyvenimų, sukasi
ne pagal užgaidas geismo kitokio.
Klumpa ir kyla pažadėtas kadais,
virš kiurstančio stogo pasaulio
dangus.