Spalvos

Mergaitė ir berniukas sėdėjo ant šieno. Jis kvepėjo vidurvasariu. Abiejų vaikų plaukai buvo pilni šieno, jų lūpų kampučiai - pakilę ir jie abu skaičiavo dulkinu kaimo keliuku pravažiuojančius automobilius.
- Nori gaidelio? Mama man davė du, kad su tavimi galėčiau pasidalinti. - iš krepšio mergaitė ištraukė tu ledinukus.
- Na gal.. - nedrąsiai pečius pakilnojo berniukas.
- Imk imk, kaip aš čia dabar viena valgysiu... - mergaitė padavė ledinuką draugui ir savąjį išlupo iš popierėlio.
- Ačiū. - berniukas net apsilaižė pamatęs raudoną gaidelį. Tai jo mėgstamiausias ledinukas.
Vaikai toliau skaičiavo automobilius.
- Du juodi, trys balti... - pirštus lenkė berniukas.
- Žiūrėk, rožinis automobilis! – sušuko mergaitė.
- Ne, jis pilkas. – nesutiko berniukas.
- Ir medis rožinis, ir šienas po manimi, ir dangus, ir net saulės spinduliai rausvi! Visas pasaulis rausvas! – negalėjo sustoti kalbėjusi rudaplaukė mergaitė.
Berniukas atsisuko į ją pasižiūrėti:
- Tu su rožiniais akiniais, todėl viskas rausva!
- Tai negerai... Užsišnekėjome ir net nepajutau, kaip juos užsidėjau sau ant nosies... – nusiminė mergaitė ir pasikasė pakaušį. Turbūt kažką mastė.
- Negi tu pagalvojai, kad iš tikrųjų viskas gali staiga tapti rausva? – susidomėjo mėlynakis berniukas.
- Aš esu.. Na, tas toks žodis iš „O“ raidės, pamiršau... Mamytė jį vartoja. – bandė prisiminti mergaitė.
- Optimistė! – priminė jai draugas.
- Taip. Aš optimistė. O kas tu toks?
- Aš realistas. Viską matau realiai. Viską matau tokiomis spalvomis, kokios jos ir yra. Automobilis – pilkas, šienas – gelsvas, dangus – žydras.
- O kai myli irgi būni realistas, irgi matai tikroviškas spalvas? – mergaitė labai susidomėjo tuo, ką pasakė jos draugas.
- Savo šuniuką labai myliu, bet jis man vis tiek rudas su baltomis dėmėmis. Taip, aš tikras realistas. O tu, negi niekada nebūni realistė?
- Būnu. Savo mamą matau tokią, kokia ji ir yra – rudaplaukę. Jos akys yra rudos, tai ir matau rudas. Mano katinėlis baltas, tai ir matau jį baltą. - labai rimtai susimastė mergaitė.
- O kai myli berniuką? Kokios jis būna spalvos? - susidomėjo draugas.
Mergaitė nusiėmė  rožinius akinius ir padėjo juos ant šieno. Tada pažvelgė į savo draugą.
- Rožinis. Ryškiai rožinis.