nepamiršti

matau šokį, kikenimą, žalumą pėdkelnių mamos, kai ji krauna skalbinius į spintą. įbrežimus ant stalo, raudonus gesintuvus ir stiklines vitrinas. iš kibirų lyja mum ant blakstienų ir po metų jos virsta šerkšnu. pro stoglangius lyja šviesa sidabrinė, o mergaitės švenčia dieną, kai joms užauga kasos.
vis dar jaučiu vilnonio kilimo kvapą ir tai, kaip jis kanda. primena namus ir kojas, kai jas skauda po begalinių šokių pagal kvailiausią pasaulyje muziką.