Myliu

Nesuprantu,
Tai pokštas, sutapimas, o gal kerštas?
Tačiau jei kerštas, tai už ką?
Už tai, kad man labai skaudėjo?
O gal tu įsižeidęs savo ego demonstruoji...
Jei nori karo- BUS,
Gal pažįsti priešą savo,
Bet ne viską tu žinai..
Man kažkas širgy nepaliaujamai rusena,
Dėka tavo vardo begales naktų prakeikto.
Nepažinsi nė vienos ašaros slapčia brauktos,
O gal  būt to nežinai...?
Tau tikriausiai nusispjaut į bėdas mano savas,
Bet didžiausią bėdą pats, tu prieš veidrodį matai...
O aš tyliai rymau, laukiu, nesuprasdama tvarkos,
Jau seniai nebemoku melstis, nusidėjele tapau.
Štai dabar, kai pagalvoju, man sunku pačiai suprast,
O kuris iš mūsų kaltas dės savęs... kitų...
Noriu tiktai sužinoti, o ar tau skaudu?
Ar nors kiek skaudėjo širdį? Ar sunku tau žodį tarti?
Na lyg viską išsakiau, nors žinau- meluoju...
Liko abejonių man, klausimų, paguodų.
Liko vienas žodis praeity daug tartas.
Paskutinį syk rašau..
MYLIU
Ir gulu į karstą...