Vėjo pamušalo kišenėje

Po mėlynojo miško šnabždesiais,
Švelniai paglosčiusiais man ranką,
Po klostėm sutemų ir šventės nuojauta,
Krizenančia delne su saldaus miego
Pagalve ir sapnų svaigių gaudyklėm,
Po pažinimo obuoliu, rūgščiu, prakąstu,
Kur suteka atgintas ilgesio ir snaigių
Į saują vakaras - be knygos pralakstytas,
Kur smėlis sūkuriuoja ir grimzta
Marių gaivesiai tyloj į vasarą,
Kur kareivėliai alaviniai budi
Apsikabinę aukso žuvį (po ledu),—

Pačiam dugne sugauna miklūs pirštai
Ant kojinės rainos — ir vėl suplyšo! —
„Sugrišiu, mam, kaip vėjas vakare.“ —
Raštelį pamirštą su gramatine klaida...