ponas Miegas Sapnulevičius
ryte gėrė arbatą su petražolėm
ot, kudakavo davatkos
persiritusios per asfaltą
fantazijonų makaronai
ūbavo diedų milijonas
mergės trypė trobesius Patrimpui
visas kaimas greitai susirinko
pasirodo
ne šiaip sau
uliavonas
vis arčiau
kasnakt
sušvinta
mėnulionas
ech, sapneliai neišpasakyti
kaimo diedai nebežino ką daryti
Babcės šaukia: pagyvensi – pamatysi
mergės tempias bernus pašokdinti
nieko nieko
bus dar grieko
Petro žolę liurlins visas svietas