Nukniaukiau...

Atėjai. Man liežuvin galąsti švelnumą užnuodytą
Užsilašinu, neprieštaraudama, skonio anyžinio
Jei tik nori – gyvybišką svarbą prarysiu anodijos
Išbučiuosiu, net jeigu parduot mane būtum sugrįžęs

Tik… Ant smaigalio tilpti galėtų dar šimtas pavasarių
(Jei nudurti laimingų praeivių juo nesigundyčiau)
Susigėdę viešai atrajot dozę kritinę pasakų,
Brezentinius jų paltus aptaško... ir išdvesia musėmis

Aš iš ryšulio mudviejų “nukniaukiau” keturis akmenis
Lyg pirmokė - tikrai nekalta (jie manęs nepagavo!)
Visos priemonės tinka laimėti - etapas finalinis
Tiktai eit ne lengviau… Kuo stebėtis? Juk išėmiau – tavo

Kad tavim nekvepėtų, netyčia, nusirengiu odą
Amoniaku gaivindama alpstančią atmuštą uoslę,
Paslapčių iš kišenių nespėjus susemt, – atiduodu...
Netrukdyk. Iškilmingai paradinį skausmą velkuosi

Viršum šventvietės virpančius žiedus užvirinu skausmedžio
Įsimetus į stalčių akis melynąsias – netinka
Oksiomų prasmė  - abejotina lūpose klausiančio
Ar buvau (išparduota turgavietėj šliundra) laiminga…