Rudens apgraužtas
vakaras.
Po lietaus išdygę
grybai, riešutai.
Jau niekad neateis
pavasaris.
Obuolio graužtukas.
Dingus saulės šiluma,
po lietaus ateis
žiema,
ir baltučiais sniego
apdarais,
it plunksnomis,
nerimą apgaubs.
Žiema.
Apgaubs ji širdį
žmogaus
ir sutrupins likimą,
atneš sunkią
skrynią metalinę
ir paslaptį išlukštenti
bandys.
O vėjas.
Pravers duris, pravers
langus ir kerteles
ir jausmus gaivinti
bandys.
Bandys sušildyt jausmus,
ir gėlių kvapą
paskleisti,
prikelt iš kapų
romantiką,
tik kažin ar
jam pavyks.
Neseniai žydėjusi
žolė žaliai,
geltona kaip šienas
pasidarė.
Baltos gulbės,
balti laukai
ir paukščių nutilo
balsai.
Niekad nebegrįš pavasaris..