Jūroje raudonų,
Mėlynų ugnių,
Aš lauksiu, lauksiu –
Traukinių...
Atbildančių, prabildančių...
Aš lauksiu
Žingsnių perone
Ir žalzganų akių šviesos,
Ovaliniam veide,
Apgaubiančios mane.
Aš lauksiu, lauksiu
Tos dienos,
Kuri gal nenušvis
Jau niekados?
Bet man vaidenas valanda,
Lyg ilgesio pilna daina,
Kai traukinys
Atkampiame kely
Sustos.
Kulniukai
Šūkaus perone
Ir rožės žiedas
Degs delne.
Gal bus jis skirtas man –
Apleistame kape
Bedūlančiam...
UŽSTALĖS poezija visada geresnė į POSTALĖS, kuri skamba kaip tų dainininkių Amerikoje (berods), t.y. "kačių murkimas, o gal net ir kniaukimas. Nebuvau pastalėje, tad nesuprantamas GMITĖS-eruditės toksai išpostringavimas, kuri pati nieko nesukuria.(O gal kuriama postalėje, kurios kūryba neužsirašo lotyniška abecele). Bet ačiū ir už tai.
Ilgai laukęs dar palauk. Atrodo, jog taip sakoma. Esu linkusi pritarti kitiems vertintojams, kad su tokiu rimavimo būdu net iš sveikinimo koncerto būtų ko pasimokyti.