Pas Vytą

Įdomu, ką Vytas veikia.

Bum! Prieš akis išnyra nepažįstamo vyro veidas. Pradeda tirpti mano stalas, tirpsta mano kambarys. Ištirpsta gatvės, pastatai, miestas. Jo vietoje lieka tik smėlėta žemė. Jau pradėjęs tirpti dangus atidengia žydresnį skliautą. Saulė blyksteli iš šono. Aš stoviu. Tvirtai isirėmęs kojom į žemę stoviu priešais nepažįstamą vyrą. Jis atrodo suirzęs. Nuleidęs akis pamatau keturis kumščius: apatiniai atsigniaužia, o vienas iš viršutinių sparčiai artėja. Žemė dingo iš vaizdo. Stabili koja jau tik viena. Nosį persmelkia aštrus skausmas. Po akimirkos jau guliu ant grindų. Skausmas iš nosies pasitraukė į nugarą. Guliu ir galvoju, kad po tų mušynių išalkau. Strikt ant kojų. Kėdę į vietą. Šast į virtuvę.

Kitą dieną gavau iš Vyto laišką: „Ačiū, blet“.