Vėjas nudraskė lapus
Ir paliko medžius plikus,
Tokius pilkus ir vienišus.
Šakos stiebėsi į saulę
Ieškoti paskutinių spindulių,
Paskutinių sielos šviesulių
Ir sustingo amžiams.
Šiaurys gainiojo lengvą rūbą,
Drėskė grėblio ašmenimis,
Grėbė šluodamas viską,
Kol rankas prisitrynė mazoliais,
Pranašais medžių keršto,
Ir pagriebęs visus lapus
Išdūmė į plačią padangę,
Todėl šįryt lijo rudeniu.