Rašyk
Eilės (71147)
Fantastika (2143)
Esė (1678)
Proza (10250)
Vaikams (2469)
Slam (55)
English (1077)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







„- Manote, kad geri daiktai kyla iš geros, o blogi – iš piktos dvasios,
tuo tarpu jūs patys esate savo būvio valdovai“
J. Biliūnas. „Per sapną“

    Atsiguliau į lovą. Kaip ir kiekvieną naktį, teks kovoti su nemiga, kai visą dieną nedirbi jokio fizinio darbo, o vien kažką sprendi ar skaitai, skauda galvą, tačiau miegoti nuo to labiau nesinori. Apmąstęs, ko eilinį kartą nesutvarkiau prieš eidamas miegoti, pradėjau po truputį grimzti į snaudulį. Tokiomis akimirkomis dažnai nesuprantu, ar jau miegu, ar ne. Šeimos nariai irgi kartais nesupranta, ar miegu, todėl atidaro duris ir paklausia. Ką galiu pasakyti, tai užmigti nepadeda, visgi šį vakarą pavyko užmigti ramiai.
    Susipratau stovįs ant juodos platformos, apsuptos pilka sfera. Rankos iškart sušalo iki baltumo, temperatūra buvo tokia žema, kad garai iš burnos beveik nesisklaidė ore. Platforma buvo visiškai lygi, padaryta iš granito. Visa aikštelė buvo nuklota domino kauliukais, ant kurių buvo išgraviruotos žmonių nuotraukos, viskas buvo sustatyta tam tikromis grupėmis – nukritus vienam damino, nukris ir dar keli. Apsisukęs pamačiau pakylą, ant kurios gulėjo du didžiuliai šešiasieniai kauliukai su įvairiais ženklais.
    Aplink sferą buvęs rūkas išsisklaidė ir supratau, jog platforma kabo aukštai, aplink plaukė debesys, apačioje mačiau pietvakarių Aziją, Afganistano teritoriją. Po truputį nusklendėme apačion, pamačiau po kapeliono palaiminimo ir maldos patruliuoti besiruošiančius karius. Platforma kabojo gana toli, tačiau girdėjau vyrus besitariančius, kaip apvažiuoti ant kalvos įsitvirtinusius snaiperius. Visureigiai išriedėjo, platforma juos nusekė. Po kelių minučių kelio pastebėjau, kad vienas iš domino kauliukų nušvito. Už manęs buvę kauliukai pakilo ir su didžiuliu trenksmu nukrito, vos išsilaikiau ant kojų. Kauliukai pašokinėjo ir galiausiai abu nukrito ant pusių su kaukolės ženklu. Šūvis. Neperšaunamas stiklas neatlaikė stambaus kalibro kulkos. Vairuotojas mirė vietoje. Nušvitęs domino kauliukas nukrito, šiek tiek užsikabindamas už prieš save stovinčio su moters nuotrauka, šis pradėjo svyruoti pirmyn ir atgal. Platforma staiga šoktelėjo iki Londono priemesčio buto, kur apsiašarojusi kario žmona prie galvos prikišusi laikė pistoletą. Domino kauliukas vis svyraro, kažkas paskambino į duris, moteris greitai apsitvarkė, paslėpė ginklą ir nubėgo prie durų. Domino kauliukas sustojo ir liko stovėti. Pas kario žmoną atėjo pažįstami, paguosti. Išgirdau eilinius padrąsinimus, jog jis dabar geresniame pasaulyje, jam pas Dievą geriau ir jie dar pasimatys.
    Už savęs išgirdau juoką. Apsisukęs pamačiau save. Sapne niekas neatrodo keista, kol neatsibundi, todėl tiesiog ramiai laukiau, ką „aš“ pasakysiu.
  - Viltis visada kvailių motina.
  - Kodėl kauliukai nusprendė, jog kulka pataikys būtent ten?
  - Kauliukai, chaoso teorija, vadink kaip nori, jie nieko nesprendžia, jie parodo rezultatą, kuris, beje, vienodas tiek tikintiems, tiek ne. Gana juokinga, kai žmonės, pasveikę nuo vėžio, dėkoja Dievui. Kaip tada išeina su ta daugybe, kurie numirė? Kaip sakoma, kai žmogus pasveiksta, dėkojama Dievui, kai miršta – kaltinamas daktaras.
  - Vadinasi, viskas priklauso nuo atsitiktinumo?
  - Daugmaž, nuo žmogaus priklauso tik tai, kaip dažnai kris kauliukai. Kareiviams pasirinkus saugų kelią, kauliukai nebūtų kritę. Visas tikėjimas, kad kažkokia mitinė būtybė padeda jam ištikimiems žmonėms, kyla tik iš to, kad niekas nenori pripažinti, jos kai kuriems tiesiog pasiseka, o kai kuriems – ne. Galiausiai tokie tikėjimai išplinta, užima didesnę žmonių gyvenimo dalį. Pažiūrėk, ką kauliukai spręs dabar.
    Nespėjau apsižvalgyti, o platforma jau kabėjo kažkokiame kaime. Prieš mus degė medinis namas, viduje kažkas rėkė. Du gaisrininkai įbėgo į vidų, tačiau riksmas nutilo. Gaisrininkai suabejojo, ar eiti toliau. Vieno rankoje pamačiau suspaustą kryžiuką, ugniagesys jį pabučiavo ir šoko į vidų tikriausiai tikėdamasis surasti žmogų be sąmonės. Antrasis po nesėkmingų įsakymų grįžti pirmajam atgal atsargiai grįžo prie likusios komandos. Užsiliepsnojo namo stogas, pasigirdo traškesys. Kauliukai vėl pakilo, tačiau šįkart iškrito tik viena kaukolė – antrasis rodė vežimėlį. Lubos įlūžo, vėl pasigirdo riksmas, numalšinus ugnį iš po griuvėsių buvo ištraukas gaisrininkas su baisiais nudegimais ir lūžusiomis kojomis, pirma girdėtas riksmas buvo senolio, kuris ramiai užduso nuo smalkių.
  - Ką reiškia viena kaukolė?
  - Dvi kaukolės reiškia mirtį iškart, viena – savižudybę ateityje, šiuo atveju dėl invalidumo. Ar išėjęs gaisrininkas pasielgė amoraliai? Taip, tikriausiai. Ar be reikalo neprarado gyvybės? Irgi taip. Veiksmas, kurį padarė sužeistas ugniagesys, žmonėms yra didvyriškas, kauliukams – savižudiškas.
  - Tai kaip mums iš viso reikia elgtis? Savanaudiškai rūpintis tik savimi?
  - Galiu duoti tik vieną patarimą – nestatyk ant kauliuko daugiau, negu nori prarasti.
    Atsibudau kaip visada staiga, nes pro atdarą langą pasigirdo šuns lojimas. Atrodė, kad dar jaučiu šiurpiosios sferos šaltį, ir vis mąsčiau, kokie kauliukai iškris man.
2011-03-16 22:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-24 00:44
Gija_
baigsis-taip, bet kokia bus žaidimo eiga nulemia pats žaidėjas. Viskas kuo esame ir kas mums atsitinka yra mūsų minčių pasekmė-taip sakoma. Ir teisingai. Nėra nei negabių fizikai, nei nesėkmingų, nei kuklių žmonių. Yra tik įsitikinimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-17 21:42
Simona Sulcyte
gyvenimas - loterija. visiem lygios taisyklės, gali pasirinkti kitą taktiką, bet žaidimas vistiek baigsis.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą