...

Dar vis tebematau
raukšles danguj debesyse to
varinio vakaro, kai tau
norėjosi, jog lūpos pailsėtų.

Buvai Bulgarijoj? Aš ne.
Aš niekur nebuvau, išskyrus
laukimą. Ilgesy dar. Nežinia -
jauti šiuos tuščio žvilgsnio tyrus?

Važiuosi Klaipėdon? Gerai.
Mintim sykiu tavoj kelionėj
aš būsiu. Bus tau tinkantys orai.
O man? Man tavo lūpų skoniai.


Jeigu nebūtum ten, tai tau
salotų būtų. Morkų su česnakais.
Kai tavo mėlynus vyzdžius skaitau,
manoji visata apakus.

Tu nežinai, tačiau turiu
galvojimą lyg matymo altorių.
Tu ten, kur daug erdvių švarių
ir nieko – tik tavęs aš noriu.