Prisiminimų melodija

Nėra upių, kurios nesustotų
Tau nubridus tolyn į gelmes,
Nutapytas geltonas bangas,
Josios esybę
Susiras.


Kokios gulbės šią naktį spalvotos,
O švendrai kaip niekad juodi...



Nėra nei vieno, kuris nesvajotų
Išgert nors lašą rasos,
Marmuru sučiauptomis lūpom
Miegas jūrą sapnuos,
O gal tie, kur pabudę kartojas,
Jog jūrą tavo žvilgsnis atstos...


Kokie mes dabar apsikaustę
Sklidinom metų šakom,
Pumpurai seniai nubyrėję,
Niekas jų neužuos.


Nėra nieko, kas man palieptų
Pamiršti tavo rankas,
Geltoniu tviskančią upę
Panašią į tavo kasas...



Kokios gulbės vėlei spalvotos
Atspindinčios akių mėlynes,
Širdim virtusią ugnį,
Nulaužtas upėj švendres.