taip kaip šeštadienio rytą vyras indišku apdaru
spalvos kuri primena vos prasidedantį vakarą
subkontinente, žinoma
nugalėdamas savo artritą, lėtai, pasimėgaudamas
plauna mažytę savo mašiną
Vilniuje buvo liejami veidrodžiai
be trukdžiu, kavos gėrimų, kaip žaidimas
vyras vaikšto aplink savo mašiną net
kai tam nebėra reikalo, jo kantrybė yra išmankštintas
puikus kūnas
jo kantrybė savęs nebežino, ji užaugo kaip medis
nuo sausio, kai jis aiškiai pajuto, kad už kiekvieną bučinį – metai,
kiekvienas bučinys nusivesdamas jį į mišką
iš kurio, sako, išeina jau visai kitokiom akim