Kai nukris žvaigždė
į meilės jūrą gilią,
atsivers širdis jausmams šiltiems.
Viskas man primins
tik nuotrauką nebylią,
o gal Tavo meilę, duodamą kitiems...
Kai beržai svyruos nuo vėjo
ir nuo speigo-
brisiu per pusnynus pas Tave.
Ir matysiu-
medžiai nori miego.
Na, o laimė liko kitame kine...
Kitame kine,
kur sukos juosta
apie žvaigždę, medį stovintį kieme...
Ir matau,
kaip pėdsakai nutolsta,
Tai gerai, jei tolsta pas Tave...


nelauktas



