Lėtai

Tobulybė konstruojama lėtai.

Imi mažą gabalėlį, įdedi sau į galvą, prafiltruoji kepenimis ir štai - tavo vaisius. Vaisių paspardai per kaimynų, idiotų giminių ir storų bandelių pardavėjų bendravimą, Nyčės sukeltą norą išsiskrosti ir nurimsti.

Praeina metai. Vaisius apnoksta, pjauni jį per pusę ir kai prisigeri - spjaudais jo sėklytėm. Pyksti, kunkuliuoji, kad tave supranta tik du sugėrovai ir uošvienė, kai negirdi ką sakai. Kur tai matyta? Kur žadėta tobulybė?

Nusiimk kelnes žmogau ir atsisėsk ant ledkalnio. Pajusk sodraus gyvenimo vėsą.


Autoriaus pastaba: autorius rašė nebūdamas skaistaus proto ir kilus pasekmėms gali sutikti atsakyti už jas.