Margarita,

taip, kaip šaukeisi tu meistro
Nieks niekada nebedrys.
Nors žemėj (tai jau nieko keisto) -
Klestintis sielų vagis.

   
    Ne, jis nedėvi cilindro,
    Frako nematęs išvis,
    Šiandien jis vieši skylėtas,
    Suodžiais ištepęs grindis.


Margarita, įpūsk kojom drasą
Stovėti nekeičiant krypties,
Nebijot tos nuogybės ir vakaro,
Smelkiančio nakčiai erdvės.


    Pakilios jisai nuotaikos visad,
    Gal net su šypsena vieno danties.
    Šiandien jis kviečia artistus,
    Viskas dėl jūsų mielieji, išties.


Margarita, tik vieną užuominą,
Ko niekada nepamiršt,
Metas jau eiti į puotą,
Laukia svarbiausia dalis.