Degtinė

Geriu degtinę su tėvu
Karti, kaip velnias,
Bet smagu, kai girti
Mintimis gyvenimu riedam

Nemandagūs, nuo širdies
Mėtom akmenis prastai
Ir tik kartais, kai žodžiai ėda
Mes dviem balsais pagiedam

Kol tas šaltis vaikystės
Apsiverkęs grįžta
Ir mes tyliai, tyliai sumyštam -
Kad tik akių neišvystų

Nes juk vyrai
Iki dugno pila
Kol išnyra satyra
Ir už gerklės ima

Velniai! Velniai!
Man patinka kentėt
Tik ar ilgai
Teks už tėvą mokėt?