svarbu ne tai,
kuo tu tapai
taip greitai
bėgant laikui.
svarbu ne tai,
kuo gyvenai
ar ką manei,
ar kuo buvai.
ir net ne tai,
ką mano tie,
kurie nežino.
nei tavo norų,
nei jausmų,
minčių, kančių,
ar pasalapčių.
tų vienatvės parų,
apverktųjų naktų,
saulėtų dienų
ir ilgų vakarų
tau nežinant
nei skausmo,
nei meilės
nei širdies’
plakimo.
tu pasmerkta
per amžius
būt viena-
tik nei tu,
nei kiti
to nežino.
aklo miego pataluos
po užklotuos šiltuos
dar ilgai tavo siela miegos
apgauta paslapties
netikrumo,
pagauta pigaus
materialumo
ir nežinosi ar tikrai
tikėt tik tuo, ką pamatai,
ar realybė- ne sapnai,
ar miegas-ne gyvenimas?
abejosi ir spėliosi
todėl
kiekvienąkart naują save
išgalvosi.