Etiketės

Mūsų kūnai persmelkti kitų kvapo, kas rytą primins vakarykštį jų pyktį. Šeši draugai nugaras atsuke šoka į vyno butelius. „Kaip gyveni? “ paklausė kažkas iš gailesčio. „Puikiai“ atsakau ir suvokiu, kad meluoju tik sau, o kitiems neberūpi. Neberūpi mano nuoširdumas ir tiesa.

Kažkas vakar prilipino man naują etiketę. Nežinau kas ten parašyta, nes nežinau, kas ir kodėl ją man ant nugaras užklijavo.

Sėdžiu tavo mašinoje, o tu meluoji taip nuoširdžiai. Tavo etiketė apie mane, jau seniai man perskaityta ir išmesta.  Ją perskaitei pats, tik to nežinai. Juokingas šitas žaidimas.

Su prilipintom etiketėm turim daug privalumų. Neskaitant to, kad pati etiketė yra minusas. Minusas tiems, kurių etiketės nesikeičia, o daugėja. Daugėja ir daugėja, kad net nebesimato, kam jos priklauso. Blogai jei etiketės uždengia tavo vardą, labai blogai.
 
Publikuok savo tylą ir garsą ant mano nugaros, mažyti mano.
Papasakok apie savo vargus ir norus, mažyti mano.
Pasitikėk manim, bet netikėk, mažyti mano.
Kiekvieną girtą vakarą meluok man, mažyti mano.
Niekur nebėk, nes tik arčiau atsidursi, mažyti mano.
Tu viską žinai, mažyti nemano.